Įsilaužimai, sukčiavimas (phishing) ir patyčios internete (cyber-mobbing) – kasmet Austrijoje šimtai tūkstančių vartotojų tampa kibernetinių nusikaltimų aukomis. Pasekmės kartais būna milžiniškos, o nusikaltėliai naudojasi anonimiškumu internete.
Pranešimų apie daugelio rūšių nusikaltimus, pavyzdžiui, vagystes įsilaužus į būstą ar ekonominius nusikaltimus, skaičius tebėra didelis. Tačiau, Austrijos federalinės kriminalinės policijos duomenimis, pranešimų apie kibernetinius nusikaltimus skaičius 2016 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 30,9 proc. ir šiek tiek viršijo 13 000.
Kibernetinių nusikaltimų auka gali tapti kiekvienas
Šiandien kibernetinių nusikaltimų auka gali tapti kiekvienas interneto naudotojas, nors daugelis žmonių ir net ištisos įmonės nenori to pripažinti. Silpniausia grandis buvo ir tebėra žmogus. Dėl to patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai. Kasmet Austrijoje padaroma kelių milijonų eurų žala, aiškina „Allianz“ grupės Austrijoje valdybos pirmininkas ir Austrijos draudimo asociacijos VVO viceprezidentas Wolfram Littich. Kaip rodo naujausias Austrijos eismo saugumo tarybos (KFV) tyrimas, šalyje daug kibernetinių nusikaltimų ir dėl jų patirtos žalos atvejų lieka neužregistruota. 24 proc. apklaustųjų teigia per pastaruosius metus tapę kibernetinio nusikaltimo aukomis ir dėl to patyrę žalą.
Dideli finansiniai nuostoliai ir ilgalaikės psichologinės pasekmės
Pritaikius šiuos duomenis visiems aktyviai internetu besinaudojantiems gyventojams (Austrijoje jų yra apie 4,2 mln.), paaiškėja, kad per pastaruosius metus bent milijonas Austrijos gyventojų bent kartą patyrė finansinę ar psichologinę žalą. „Nukentėjusiųjų teigimu, per pastaruosius metus daugiausia finansinių nuostolių jiems sukėlė virusai ir sukčiavimas, kai užsakytos prekės nepristatomos“, – aiškina KFV direktorius Othmar Thann. KFV tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2 400 žmonių, rodo, kad ypač didelė finansinė žala patiriama pavogus neskelbtinus duomenis (tapatybės vagystės atvejais). Nukentėjusieji nurodo, kad vidutinė žala siekia apie 1 200 eurų. Internetinio sukčiavimo aukos taip pat kartais patiria didelių finansinių nuostolių. Įmonių nuostoliai gali greitai pasiekti milijonus ar net milijardus, kai neskelbtini duomenys be jų sutikimo patenka į svetimas rankas.
Ypač pažeidžiamos mažos įmonės
Nukentėjusieji nurodo patyrę vidutiniškai 480 eurų žalą. Tačiau internetiniai nusikaltimai turi ne vien finansinių pasekmių – psichologinė žala taip pat gali būti didžiulė: KFV tyrime 72 proc. nukentėjusiųjų nurodė, kad dėl patirto incidento jų psichologinė ir emocinė savijauta pablogėjo vidutiniškai arba smarkiai. Didžiausią psichologinę žalą patiria psichologinio smurto (patyčių) ir tapatybės vagystės aukos. Naujausias audito bendrovės KPMG tyrimas taip pat rodo, kad nuo kibernetinių nusikaltimų nukenčia ne tik privatūs asmenys. 30 proc. apklaustų įmonių nurodo jau patyrusios žalą dėl kibernetinio nusikaltimo. „Tiek mažosios ir vidutinės įmonės, tiek didieji koncernai turi dar geriau suvokti kibernetinio saugumo svarbą“, – teigia KPMG konsultacijų padalinio partneris Andreas Tomek. „Kad galėtų veiksmingai įveikti kibernetinių nusikaltimų keliamus iššūkius, įmonėms būtinas visuminis požiūris.“ Reikalingas integruotas ir subalansuotas požiūris, apimantis tiek žmones ir procesus, tiek technologijas. Kad įmonės galėtų apsiginti nuo kibernetinių nusikaltimų, kibernetinis saugumas tiesiog turi tapti vadovų atsakomybe.
Sprendimai: