Sulaukę kelių klientų užklausų, atidžiau išnagrinėjome šį atvejį ir aptariame techninius rašto aspektus, tačiau tai nėra teisinė konsultacija.
Antroje pastraipoje teigiama: „Apsilankiusi Jūsų svetainėje, mano klientė nustatė, kad Jūs be jos sutikimo perdavėte jos IP adresą 212.95.5.xxx JAV koncernui „Alphabet Inc.“ priklausančiai bendrovei („Google“). “
Šis teiginys neteisingas dėl toliau nurodytų priežasčių:
Visi rašte nurodyti IP adresai yra dinaminiai „Magenta / Telering“ NAT adresai. Techniškai tai reiškia, kad tuo pačiu IP adresu naudojasi kelių skirtingų klientų interneto ryšiai su privačiais IP adresais, todėl pagal šį IP adresą neįmanoma nustatyti konkretaus kliento.
Visiems iš „Google“ užklausomis gaunamiems šriftams nustatytas podėlio įrašas. Tai reiškia, kad naudotojui apsilankius svetainėje, kurioje naudojamas toks šriftas, jis 365 dienoms išsaugomas kompiuteryje (naršyklės podėlyje), o apsilankius kitoje svetainėje iš „Google“ serverio iš naujo nebeatsisiunčiamas.
Visos „Google Cloud“ ir jos statinių išteklių – paveikslėlių, CSS, šriftų, „JavaScript“ scenarijų, žemėlapių ir panašių elementų – užklausos per paslaugą, vadinamą Anycast-DNS nukreipiamos į artimiausią duomenų centrą. Mūsų atveju, kai užklausos siunčiamos iš Austrijos, tai paprastai būna Frankfurtas. (fra16s53-in-f3.1e100.net [142.250.185.227])
Šiems serveriams taikomas BDAR, o duomenys tretiesiems asmenims gali būti perduodami tik gavus sutikimą. „Google“ teigimu, prieigos duomenys saugomi tik nuasmeninti, kad bendrovė galėtų laikydamasi duomenų apsaugos reikalavimų teikti savo paslaugas.Rašte pateiktos ekrano kopijos rodo tik tai, kad svetainėje integruoti „Google“ ištekliai, ir pačios svetainės vaizdą, tačiau neparodo, ar duomenys iš tikrųjų buvo perduoti. Dėl duomenų perdavimo žr. 2 ir 3 punktus.
Dėl minėtų priežasčių šie teiginiai kelia didelių abejonių. Išanalizavę serverio, kuriame talpinamos kelių klientų svetainės, žurnalus, nustatėme, kad šios skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios svetainės buvo lankomos milisekundžių intervalais.
Taip lankytis svetainėse ir kartu daryti ekrano kopijas įmanoma tik automatizavus procesą žiniatinklio robotu ir, pavyzdžiui, „Google“ ar „Mozilla“ modulinio testavimo įrankiais. Tam reikalingos komandos aprašytos šiame tinklalapyje:
Svetainių ekrano kopijų kūrimas naudojant naršyklę be grafinės sąsajos
„Google Chrome“ API dokumentacija
Rašte pateiktos ekrano kopijos tikriausiai buvo sukurtos naudojant „Headless Google Chrome“ – „Google“ ir jos JAV koncerno „Alphabet Inc“ produktą...
Dėl sparčių serverių „Google“ išteklių naudojimas yra įprastas būdas paspartinti svetainių veikimą ir neturėtų būti laikomas BDAR pažeidimu, nes duomenys teikiami iš Europoje esančių serverių.
Dar viena itin stebinanti šio rašto detalė, kelianti įtarimų dėl plataus masto duomenų viliojimo, yra tai, kad nenurodytas joks mokėjimo identifikavimo numeris žalai atlyginti. Atliekant pavedimą prašoma įrašyti tik „Taikus susitarimas“, todėl mokėjimo neįmanoma vienareikšmiškai susieti su konkrečiu atveju.
Šie masiniai laiškai buvo išsiųsti naudojantis Austrijos pašto paslauga:
Laiškų siuntimas per „Online Post.at“
Daugiau informacijos ir naujausias žinias apie šį atvejį rasite čia: